Nynorskordboka
motvillig, motviljug
adjective
| singular | plural | ||
|---|---|---|---|
| masculine / feminine | neuter | definite form | |
| motviljug | motviljug | motviljuge | motviljuge |
| motvillig | motvillig | motvillige | motvillige |
Etymology
dels frå lågtysk motwillich ‘einvis’, dels etter tysk widerwillig ‘motvillig’Senses and Example Sentences
Example
- dei gjekk motvillig med på planen