Nynorskordboka
veiking
substantiv hankjønn
| eintal | fleirtal | ||
|---|---|---|---|
| ubunden form | bunden form | ubunden form | bunden form |
| ein veiking | veikingen | veikingar | veikingane |
Tyding og bruk
veik (2, 1) person;
| eintal | fleirtal | ||
|---|---|---|---|
| ubunden form | bunden form | ubunden form | bunden form |
| ein veiking | veikingen | veikingar | veikingane |